Psichologė dr. J.Lozovska: partnerystė LGBT+ žmonėms būtų orumo ir teisių į šeimą apsauga

Tokioje atmosferoje jie turi gyventi intymų gyvenimą – palaikyti artimus santykius, stengtis neišsiduoti, kai heteroseksualūs asmenys džiaugiasi savo šeima, ir net spręsti įvairias teisines problemas, kurios kyla vien dėl to, kad šie žmonės nėra įteisinę savo santykių. Tokią situaciją galėtų gerokai pakeisti oficiali partnerystė, kurią Lietuvoje dar tik rengiamasi apibrėžti įstatymu, kuris, tiesa, net valdančiojoje koalicijoje kelia nemažai ginčų, mat nesutariama, ar jį taikyti ir tos pačios lyties poroms.

- Kiek svarbus tas žingsnis – partnerystė? Ar jis skirtas vien žmonėms, kurie lyg ir norėtų tuoktis, bet bijo, nori „pasirepetuoti“, o, kita vertus, nori turėti „avarinį išėjimą“ – skyrybos teisiškai būtų sudėtingesnis procesas.

– Apibrėždami partnerystės prasmę ar paskirtį, turime atsižvelgti į tai, apie kokios orientacijos žmones ir poras kalbame. Heteroseksualiems žmonėms partnerystės sudarymas būtų tik dar viena pasirinkimo galimybė. Galbūt vieni šią galimybę rinktųsi norėdami pabėgti, kaip sakote, nuo rimtesnio įsipareigojimo, antri – norėdami išbandyti bendrą gyvenimą šeimoje, treti sudarytų partnerystę, maištaudami prieš patriarchalinę istoriją turintį santuokos institutą. Palikime erdvės ir kitokiems partnerystės pasirinkimo motyvams. Žvelgiant iš tos pačios lyties porų perspektyvos, partnerystės sudarymas būtų vienintelė galimybė įteisinti santykius ir tai suteiktų visai kitą svorį bei prasmę partnerystei. Tai būtų ne pasirinkimų įvairovė, o žmogiško orumo ir teisių į šeimą apsauga. Mano manymu, galimybė sudaryti partnerystes šiuo metu būtų svarbus tarpinis žingsnis siekiant lygybės įtvirtinimo Lietuvoje. Turime nemažai pavyzdžių, kur ir kaip toliau galime eiti. Ilgainiui partnerystę galėtų pakeisti lyčiai neutralios santuokos institutas, kaip yra Švedijoje, kur šiuo metu gyvenu.

– Akivaizdu, kad galimybės įteisinti savo partnerystę LGBT+ žmonėms reikia visų pirma dėl teisinių aspektų (paveldėjimo, finansų, sveikatos srityje, dėl formalių santykių su partnerio vaikais, šeimos susijungimo ir daugelio kitų dalykų). Kiek tai susiję su psichologine būsena? Ar LGBT+ žmonėms būdingas nerimas dėl problemų minėtais atvejais, kaip su tuo tvarkomasi?

– Galimybės įteisinti savo partnerystę LGBT+ žmonėms reikia tiek dėl teisinių, tiek dėl psichologinių ir socialinių priežasčių. Kaip minėjau anksčiau, teisinės spragos tos pačios lyties santykių srityje lemia psichologinį, ekonominį ir kitą nesaugumą. Į teisinę nelygybę žmonės gali reaguoti įvairiai. Jeigu jaučia savo vertę, sąmoningai vertina savo teises, teisinė nelygybė gali kelti neteisingumo jausmą, pyktį, norą pasipriešinti neteisingumui, kovoti už savo teises.

Savo teises suvokiantys ir vertę jaučiantys žmonės dažnai jungiasi prie LGBT+ judėjimo. Neretai tokia aktyvi pozicija ir savo teisių gynimas gali reikšti ir didesnę homofobinių išpuolių patyrimo riziką, patyčių tikimybę, tačiau kartu tai stiprina galios jausmą ir suteikia bendrumo bei vilties. Tačiau tam, kad pajustum pyktį ir neteisingumo jausmą, turi jaustis visaverčiu piliečiu. Dalis žmonių, nuo pat vaikystės susidūrusių su neapykantos kalba, nukreipta į LGBT+ žmones, gali jaustis neverti vienodų teisių, susitaikyti su esama padėtimi, netgi tapatintis su jiems primetama patologizuojančia ir marginalizuojančia nuostata LGBT+ žmonių atžvilgiu. Dažniausiai tai problemų neišsprendžia, o tik jas gilina.

Daugiau 15min. [2021-05-03 12:35]
Daugiau naujienų