Žmogaus Teisių Teismo sprendimai galioja ne visiems Lietuvos politikams

„Teismas nustatė, kad valstybės institucijos nepateikė pagrįsto ir objektyvaus pagrindimo, kodėl besikreipusi bendrija buvo traktuojama kitaip nei kitos religinės bendrijos, buvusios panašioje situacijoje“, – rašoma Strasbūro teismo pranešime. - „Seimo nariai neliko neutralūs ir nešališki taikydami reguliavimo galias“.

„Didžioji dauguma argumentų, kuriais rėmėsi Seimas nesuteikdamas statuso, galima sakyti buvo diskriminaciniai ir rėmėsi religinių pažiūrų klausimu. Atkreipė taip pat teismas dėmesį, kad tam galėjo įtaką turėti ir Vyskupų konferencijos išplatintas laiškas, kuris pasiekė nemažą dalį Seimo narių“, – TV3 sako lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

Tačiau Žmogaus Teisių Teismo sprendimas įspūdžio nepadarė Seimo vicepirmininkui konservatoriui Pauliui Saudargui.

„Aš nemanau, kad Seimas padarė klaidą tada balsuodamas, Seimo priimtas toks sprendimas, Seimas tikrai turi teisę spręsti tuos dalykus. Vėlgi, niekas nieko nediskriminuoja, EŽTT išaiškinime taip pat minimas ne diskriminacijos aspektas“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė P. Saudargas.

Senovės baltų religinė bendruomenė „Romuva“ gali pakartotinai kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus trims mėnesiams po jai palankaus Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo, trečiadienį BNS informavo Teisingumo ministerija. [2021-06-11 13:02]
Daugiau naujienų