Lukas Kornelijus Vaičiakas. Grąžinkime skolą įteisindami partnerystę

Iš Europos Sąjungos (ES) šalių įstatymuose registruota partnerystė nenumatyta tik Bulgarijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Lietuvoje. Nesusituokusių, bet kartu gyvenančių asmenų teisės nėra įstatymiškai reglamentuojamos ir atstovaujamos, jie patiria nelygybės apraiškas ir kitus sunkumus kasdieniame gyvenime. Tokioms poroms nelygiavertiškai taikomos socialinės garantijos: vieno iš sąjungoje gyvenančių asmenų ligos ar mirties atveju, jeigu jis yra apdraustas, kitas asmuo negali pasinaudoti jo draudimo fondu, gauti našlystės pensijos, įvykus nelaimingam įvykiui, kitas asmuo nėra apie jį informuojamas ir t. t.

Galima išgirsti argumentą, kad partnerystės institutas kelią grėsmę tradicinei santuokai. Ar tikrai būtų kokia nors įtaka santuokai? Žinoma, ne. Partnerystės institutas tiesiog leistų išspręsti minėtas praktines problemas tarp kartu gyvenančių, bet santuokos nesudariusių asmenų. Tradicinė santuoka tarp vyro ir moters ir toliau išliks kaip viena pagrindinių šeimos egzistavimo formų. Tą galima patvirtinti ir Estijos pavyzdžiu, kai 2014 m. buvo įteisinta galimybė sudaryti civilinę partnerystę tiek skirtingoms, tiek tos pačios lyties asmenų poroms. Per 7 metus santuokų skaičius Estijoje beveik nepakito.

Partnerystės įstatymas galėtų tapti vienu iš žingsnių modernios, tolerantiškos, verslios ir ekonomiškai stiprios valstybės įvaizdžio kūrimo ir realizavimo link, nes, ekonomistų teigimu, nepakankamas žmogaus teisių užtikrinimas dažnai sudaro sąlygas mažėjančiam valstybės ekonominiam potencialui. Asmuo nesijaučia saugiai ir užtikrintai tiek savo darbo, tiek gyvenamojoje aplinkoje, dėl to mažėja jo darbingumas, gaunamas mažesnis uždarbis, ekonomika nėra stimuliuojama pritraukiant daugiau užsienio studentų bei tarptautinių įmonių, deklaruojančių nepritarimą homofobijai ir visų tipų diskriminacijai.

Taigi, civilinės partnerystės įteisinimas pagerintų piliečių gyvenimo kokybę ir būtų naudingas ekonomiškai. Įstatymo priėmimas niekam nepakenktų, o gyvenimą galėtų pagerinti tūkstančiams Lietuvos piliečių – tokių, kaip kiekvienas iš mūsų. Konstitucija nurodo, kad visi piliečiai yra lygūs. Kiekvienas iš mūsų mokame mokesčius, pašaukti tarnauti kariuomenėje – tarnaujame bei įgyvendiname visas kitas mums iš Konstitucijos kylančias pareigas, tačiau pradėjus kalbėti apie teises ir galimybes – žmonių lygybė dingsta. Negalime reikalauti pareigų nesuteikę teisių. Atėjo laikas grąžinti skolą ir įteisinti partnerystę.

Daugiau Delfi. [2021-09-11 19:40]
Daugiau naujienų