Homoseksualų sūnų turinti panevėžietė liko sukrėsta sužinojusi apie jo kančias

„Aš – homoseksualo mama ir nebijau apie tai kalbėti“, – ramiai taria 55 metų panevėžietė Jolanta Vaitiekūnienė. Pašnekovė paaiškina, kodėl reikia garsiai ir nuolat kalbėti apie homoseksualius žmones. Pasak jos, kalbėjimas yra vienintelis būdas šviesti visuomenę, nes būtent šiuo klausimu daugelis turi labai mažai arba visai neturi jokių mokslu paremtų žinių, fobijas susikuria prisiklausę paskalų lygio plepalų.

Tuomet, kai sūnus viešai pranešė apie savo orientaciją ir ta žinia pasirodė šalies spaudoje, aplinkinių akys smigo į tėvus. Tuo sunkiu laiku sutuoktiniai vaikščiojo susikibę už rankų. „Mes jau žinojom, bandžiau verkšlenti, bet vyras nukirto: jis mūsų vaikas – ir taškas. Jokių diskusijų. Net šiek tiek pykau ant vyro, kad jis manęs neguodžia. Dabar įvertinu jo tvirtą ramybę, tas „ir taškas“ reiškė, kad mes besąlygiškai mylim savo vaiką“, – pasakoja pašnekovė.

Sunkiausia buvo priimti ne faktą apie seksualinę orientaciją, o žinią, kaip baisiai sūnus kentėjo. „Svarsčiau: jei dabar ką pasakysiu prieš, jį nužudysiu. Įsijungė savisaugos instinktas, jog turiu daryti viską, kad tik jo daugiau nesužaločiau, nes visuomenė jį jau žaloja. Atėjo suvokimas, kad privalau savo vaiką apsaugoti nuo visuomenės tamsumo“, – atpasakoja, ką tuomet jautė.

Daugiau Lrytas. [2021-09-14 12:26]
Daugiau naujienų