Ekspertai: Lytinį ugdymą Lietuvoje gaubia mitai

„Man atrodo labai svarbu suprasti, kad lytiškumo ugdymas, viena vertus, negali būti atskirtas nuo socialinio, emocinio ugdymo, kita vertus, kad jis susijęs su tapatybės dalyku, ne tik su seksualinėmis technikomis. Trečias dalykas, jis turi įgalinti, jis turi jaunam žmogui padėti atpažinti savo poreikius, padėti atpažinti savo ribas, ko jis nori, padėti plėsti ribas, padėti būti įvairovėje. O kartais labai norima jį užsklęsti“, – pastebėjo A. Navickas.

Praktikoje lytinio ugdymo įgyvendinimą matantis Šeimų asociacijos valdybos narys Antanas Jonušas apgailestauja, kad tik nedidelė dalis Lietuvos mokyklų imasi užtikrinti lytinį ugdymą, o vietomis „lytiškumo ugdymo praktikos mokyklose būna, švelniai tariant, keistokos. Lytiškumo ugdymas apgaubtas didžiuliu dezinformacijos lauku“. Jo manymu, lytiškumo ugdymą šalyje gaubia daug mitų jau vien dėl to, kad dauguma vyresnės kartos asmenų neturėjo tokių pamokų mokykloje arba turėjo jų mažai, todėl turi ribotą supratimą apie tai, kas yra mokslu grįsta lytiškumas.

Nepaisant to, kad patys tėvai kartais skleidžia mitus, jog lytiškumo ugdymas priveda jų atžalas prie ankstyvų lytinių santykių, panašu, kad šioje programoje vaikus labiausiai domina visai ne su seksu susiję klausimai.

„Kuomet per pamokas mes jiems leidžiame užduoti klausimus, tie klausimai kartu yra ir bauginantys. Pavyzdžiui, labai daug mokinių turi tokių egzistencinių klausimų „Ar aš normalus?“ Tai žodis „normalumas“ yra visiškai dominuojantis mokinių klausimuose. <...> Labai daug klausia apie kūno brandą, apie santykius, kaip prisipažinti, kad myli, kaip užmegzti santykius, kaip juos išlaikyti. Jie klausia apie skyrybas, jiems sunkiai suprantama, kodėl tėvai išsiskyrė, kodėl klasėje pusės vaikų tėvai išsiskyrę“, – atviravo A. Jonušas.

Daugiau TV3. [2021-11-25 15:40]
Daugiau naujienų